Perskaičius 122 puslapių House of Lords komiteto ataskaitą, tampa aišku, kad joje pateikiama reikšminga kritinė analizė dėl siūlomų Jungtinės Karalystės imigracijos sistemos reformų. Nors ši ataskaita nėra teisiškai privaloma ir nekeičia galiojančių taisyklių, joje keliami svarbūs teisiniai, praktiniai ir socialiniai klausimai dėl siūlomos krypties.

1. Kritika siūlymui standartinį kelią į settlement (ILR) ilginti iki 10 metų

Komitetas nepritaria siūlymui pailginti standartinį kelią į nuolatinį gyvenimą nuo penkerių iki dešimties metų. Ataskaitoje pažymima, kad toks sprendimas daugeliui migrantų reikštų didesnį teisinį ir finansinį neapibrėžtumą bei išskirtų Jungtinę Karalystę iš kitų panašių valstybių.

Komiteto vertinimu, ilgesnis laukimo laikotarpis reikštų:

• daugiau vizų pratęsimų ir su tuo susijusių išlaidų;
• didesnę riziką prarasti teisėtą statusą dėl techninių ar administracinių priežasčių;
• ilgesnį gyvenimą laikino statuso sąlygomis.

2. Griežta kritika retrospektyviam taisyklių taikymui

Viena svarbiausių ataskaitos dalių skirta retrospektyvių pokyčių kritikai.
Komitetas pabrėžia, kad asmenims, kurie jau gyvena Jungtinėje Karalystėje ir savo gyvenimą planavo pagal tuo metu galiojusias taisykles, būtų neteisinga pakeisti sąlygas jau pradėjus kelią į settlement. Tai apima žmones, kurie kūrė šeimas, darė karjerą, įsigijo būstą ar investavo laiką ir lėšas siekdami nuolatinio statuso.
Šis principas yra vienas svarbiausių visoje ataskaitoje ir tiesiogiai susijęs su šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl galimo naujų taisyklių taikymo jau esamiems migrantams.

3. Settlement po 5 metų, tačiau su ilgesniu No Recourse to Public Funds ribojimu
Ataskaitoje aptariama ir alternatyvi idėja, kuri gali sulaukti nemažai diskusijų.

Komitetas iš esmės palieka galimybę išlaikyti penkerių metų kelią į settlement, tačiau svarsto, ar No Recourse to Public Funds (NRPF) ribojimas galėtų būti taikomas ilgiau – iki dešimties metų ar net iki pilietybės gavimo.

Tai reikštų, kad asmuo galėtų įgyti indefinite leave to remain statusą, tačiau tam tikros socialinės teisės ir galimybė naudotis valstybės lėšomis išliktų ribotos ilgesnį laikotarpį.

4. Kritika Home Office politikos formavimui

Komitetas taip pat kritikuoja Home Office požiūrį į imigracijos politikos kūrimą.
Ataskaitoje teigiama, kad sprendimai pernelyg dažnai grindžiami politiniu spaudimu ir viešosios nuomonės tendencijomis, o ne išsamiais duomenimis bei ilgalaike strategija.

Tarp pagrindinių problemų įvardijama:

• nepakankami duomenys apie migrantų integraciją ir išvykimą iš šalies;
• ribotos Home Office administracinės galimybės įgyvendinti dar sudėtingesnę sistemą.

5. Vaikų ir jaunimo padėtis

Viena humaniškiausių ataskaitos dalių skirta vaikams, augantiems Jungtinėje Karalystėje.

Komitetas rekomenduoja, kad vaikai, kurie faktiškai užaugo šalyje, paprastai galėtų gauti settled status iki 18 metų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad ilgalaikis gyvenimas neapibrėžtoje imigracinėje situacijoje neturėtų tapti norma tiems, kurie visą vaikystę praleido Jungtinėje Karalystėje.

6. Imigracijos mokesčių našta

Ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad dabartiniai imigracijos mokesčiai daugeliui šeimų sudaro didelę finansinę naštą.

Komitetas pažymi, kad pailginus kelią į settlement žmonės būtų priversti mokėti daugiau kartų ir ilgesnį laiką. Tai didintų ne tik finansinį spaudimą, bet ir reikštų, kad galimybė išlaikyti teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje vis labiau priklausytų nuo asmens finansinių galimybių.

Ką ši ataskaita reiškia praktikoje?

Svarbu pabrėžti, kad House of Lords komiteto ataskaita nėra įstatymas. Ji neįpareigoja Home Office keisti savo pozicijos, nesustabdo planuojamų reformų ir negarantuoja, kad Vyriausybė atsisakys siūlymų dėl dešimties metų kelio į settlement ar kitų pokyčių.
Vis dėlto politiniu požiūriu tai yra reikšmingas dokumentas.

Jame aiškiai nurodoma, kad siūlomos reformos kelia rimtų teisinių, praktinių ir socialinių klausimų, kuriuos, komiteto vertinimu, būtina tinkamai įvertinti prieš priimant galutinius sprendimus.

Šiuo metu svarbiausia stebėti, kaip į šias rekomendacijas reaguos Home Office ir kokie konkretūs teisės aktų pakeitimai galiausiai bus pateikti.